Akcinės draudimo įmonės

Akcinė draudimo įmonė yra juridinio asmens teises turinti įmonė, kurios gyvavimo ciklas susideda iš trijų pagrindinių dalių, t.y.: įmonės steigimo, funkcionavimo bei draudimo įmonės likvidavimo. Nuosavo kapitalo davėjai, akcininkai, yra ir šios draudimo įmonės savininkai. Akcinių draudimo įmonių steigimąsi, funkcionavimą bei likvidavimą reglamentuoja atskirų šalių draudimo veiklos bei akcinių bendrovių įstatymai. Praktikoje egzistuoja papildomos akcinių draudimo įmonių veiklą reglamentuojančios teisės normos, numatančios papildomas draudėjų teises bei suvaržo tam tikras draudimo įmonių savininkų (akcininkų) teises.

Akcinės įmonės forma draudimo teorijoje yra laikoma viena iš tinkamiausių teisinių draudimo veiklos organizavimo formų, nes

• įmonės egzistavimas nepriklauso nuo šios įmonės savininkų kaitos;
• įmonės forma yra labai patogi draudimo koncernų kūrimui. Patirti nuostoliai yra dengiami arba iš pelningų periodų metu suformuotų draudimo įmonės rezervų arba įstatinio kapitalo sąskaita.

Draudimo draugijos

Draudimo draugija yra viena iš galimų teisinių draudimo veiklos organizavimo formų. Draudimo draugija, kaip ir akcinė bendrovė, turi juridinio asmens teises. Šių draugijų steigimąsi bei veiklą paprastai reglamentuoja tiek bendrieji, t.y. ir kitiems ūkio subjektams taikytini, įstatymai, tiek ir specialūs draudimo įstatymo straipsniai bei kiti Valstybinės draudimo veiklos priežiūros tarnybos išleisti teisės aktai. Draudimo draugijų įstatai, kurie turi būti patvirtinti Draudimo veiklos priežiūros tarnyboje, yra svarbus dokumentas, nusakantis šių draugijų veiklą bei šios veiklos pobūdį.

Šios draugijos dažniausiai draudžia tik joms priklausančius asmenis ­draudimo draugijų klientai, t.y. draudėjai, yra ir šių draugijų nariai. Tuo būdu draudimo draugijos bei joms priklausantys asmenys yra susiję ne tik narystės, bet ir ekonominės veiklos ryšiais. Pagrindinė draudėjų pareiga yra draudimo (draugijos nario) įmokų mokėjimas. Teisė į draudimo kompensaciją draudiminio įvykio atveju, teisė dalyvauti draudimo draugijos valdymo organuose bei teisė į tam tikrą periodo metu uždirbto pelno dalį yra svarbiausios draudimo draugijos narių teisės.

Draudimo draugijos sėkmingai veikia įvairiose pasaulio šalyse. Nemažą populiarumą ši teisinė draudimo veiklos organizavimo forma turi Japonijoje bei Vokietijoje.

Draudimo ištakos siekia žilą senovę. Nuo pačių seniausių laikų žmonės norėjo padidinti savo saugumą, apsaugoti save, savo aplinką bei turtą. Biblijoje randame pasakojimų apie tai, kaip buvo kaupiamos atsargos nederliaus ar karo metui. Senovės miestų gyventojai laikė tikslinga mokėti tam tikrą mokestį, kad derlingais metais būtų sukauptos atsargos bado ar miesto apsupties laikotarpiui. Bendro rezervo ar fondo samprata formavosi žmonių sąmonėje nuo pačių seniausių laiką.

Draudimo bendrovių atsiradimą skatino dar viduramžiais prasidėjusi “prekybos revoliucija”. Tobulėjant susisiekimo priemonėms ir daugėjant geografinių atradimų, atsirado galimybė, o kartu ir poreikis plėsti prekybinius ryšius su vis tolimesniais pasaulio kraštais. Iš Europos, pirmiausia iš Viduržemio jūros baseino šalių, laivai ar kupranugarių vilkstinės keliaudavo į tolimiausius kraštus parsivežti egzotiškų prekių. Dažnos laivų katastrofos, piratų antpuoliai, epidemijos ir kitos nelaimės kėlė nuolatinę riziką ir darė tokias ekspedicijas nepa­trauklias. Žmonėms, įdedantiems savo lėšas į tokio pobūdžio verslą, atrodė tikslinga, kad tarpusavyje būtų pasidalinta kelionėse pa­tiriama rizika. Daug saugiau bus tuo atveju, kai nė vienas iš investitorių nepraras viso savo turto, jei, tarkim, paaiškės, kad vienintelis iš kelionės negrįžęs laivas yra būtent jo. Siekimas išvengti rizikos, slypinčios vandenyje, buvo vienas svarbiausių stimulų kurti pirmąsias draudimo bendroves.

Kitas rizikos šaltinis, skatinęs draudimo verslo plėtrą, buvo dažnai kylantys gaisrai. Jie ypač keldavo rūpesčių, nes sunaikin­davo gyvenamuosius ir ūkinius pastatus, sandėlius su juose esančiomis prekėmis ar kitu turtu, pridarydavo daug kitokių nuo­stolių. Neretai gaisrai nusiaubdavo kelis klestinčio miesto gyvenamuosius kvartalus, kartais – net ir ištisus miestus. Dėl to atsirado draudimas nuo ugnies.

Toliau plečiantis draudimo verslui, buvo pradėtas drausti sausumos transportas, gyvuliai, pasėliai ir kt. Svarbi vieta draudimo istorijoje skiriama gyvybės draudimui. Vystantis tikimybių teorijai, atsirado galimybė moksliškai pagrįsti gyvybės draudimo tarifus. Remiantis mirtingumo statistika, imta sudarinėti specialias funkcijas, vadinamas mirtingumo lentelėmis.

Galima pastebėti, kad nuo seniausių laikų buvo praktikuojami du neigiamus rizikos padarinius švelninantys būdai:

• pirma, kuriamos įmonės, kurių investitoriai bendrai dalydavosi ir pelną, ir nuostolius;
• antra, kuriamos įmonės, kurios už tam tikrą išankstinį mokestį prisiimdavo kelionių ar kitokią riziką, pavyzdžiui, mokestis buvo imamas už kiekvieną kelionės dalyvį, o kompensacija išmokama tik patyrusiajam nelaimę.

Tokios įmonės ir buvo draudimo bendrovių prototipai. Taigi atsakomybę bendrai prisiimančios įmonės ir draudimo bendrovės tarpusavyje nekonkuravo, o vienos kitas papildė.