Pastarieji metai Lietuvos ne gyvybės draudimo rinkai buvo reikšmingi daugeliu svarbių įvykių tarptautinėje bei vidaus politikoje. 2002 metais Lietuva pasirašė Stojimo į Europos sąjungą sutartį, sulaukė kvietimo tapti Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijos (NATO) nare. Šalyje įsigaliojo Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomasis draudimas. 2003 metų gegužės 29d. Lione, Prancūzijoje, vykusioje Žaliosios kortos sistemos narių asamblėjoje buvo priimtas sprendimas dėl Lietuvos narystės Tarptautinėje transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sistemoje. 2004 metais Lietuva tapo Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijos nare, įstojo į Europos sąjungą.

Vadovaujantis Europos Sąjungos teisės aktais, Tarptautinės draudimo priežiūros institucijų asociacijos principais ir rekomendacijomis, Tarptautinio valiutos fondo geros skaidrumo praktikos finansų institucijų veikloje kodeksu, Europos Sąjungos, Pasaulio banko ir Tarptautinio valiutos fondo ekspertų išvadomis, parengtas ir 2003 metų rugsėjo 18d, priimtas naujas Lietuvos Respublikos draudimo įstatymas.

Pagrindinis naujojo Draudimo įstatymo tikslas – suderinti draudimo ir draudimo tarpininkavimo veiklą reglamentuojančias teisės normas su Europos Sąjungos teise ir panaikinti esamus ribojimus Lietuvos respublikos draudimo rinkai įsilieti į Europos Sąjungos vidaus rinką nuo įstojimo į Europos Sąjungą dienos. Numatoma Europos Sąjungos valstybių narių įmonių teisė teikti paslaugas neįsteigus (neįsteigus nei filialo, nei atstovybės) Lietuvos Respublikoje  bei teisė steigti filialus ir atstovybes Lietuvos Respublikoje, kurie bus prižiūrimi Europos sąjungos valstybės narės priežiūros institucijos. Analogiškos teisės veikti Europos Sąjungos valstybėse narėse suteikiamos ir Lietuvos draudimo įmonėms. Įstatymo priėmimas skatina draudimo paslaugų įvairovę, draudikų konkurenciją.

Įstatymas numato keletą naujovių: draudimo įmonėms keliami aukštesni Europos Sąjungos teisės numatyti finansiniai reikalavimai, įtvirtinamos nuostatos dėl draudimo įmonių, priklausančių įmonių grupei, detaliai reglamentuojama draudimo tarpininkų veikla, daugiau dėmesio skiriama atskiroms draudimo sutarčių rūšims, išplečiamos priežiūros institucijos teisės vartotojų apsaugos srityje.

Įvertinus naująjį Draudimo įstatymą, neabejotinai galima teigti, kad įstatymas yra labai modernus, įtvirtinantis Europos Sąjungos valstybėse pripažintus draudimo rinkos dalyvių veiklos reglamentavimo ir draudėjų, apdraustųjų, naudos gavėjų ir nukentėjusiųjų trečiųjų asmenų apsaugos principus.

Lietuvos ne gyvybės draudimo rinka po truputį baigia formavimosi stadiją, tačiau jos laukia ne mažas išbandymas – integracija į Europos Sąjungos rinką.

Taigi dabartiniu metu Lietuvoje draudimo veiklą turi teisę vykdyti LR Draudimo įstatymo 3 straipsnyje nustatyta tvarka įsteigtos draudimo įmonės – akcinės bendrovės ir uždarosios akcinės bendrovės, Europos bendrovės, gavusios draudimo veiklos licenciją, kitų Europos sąjungos narių draudimo įmonės, Lietuvos Respublikoje įsteigti užsienio valstybių draudimo įmonių filialai, gavę leidimus draudimo veiklai.